architektura lietuvojeSutinkami patys įvairiausi architektūros stiliai Lietuvoje, tačiau labai svarbu suprasti, jog kiekvienas iš jų atsirado jam būdingu laikotarpiu. Ir galima tik pasidžiaugti, jog sugebėjo išlikti iki mūsų dienų. Todėl dabar ir turime tokią jų įvairovę iš skirtingų laikmečių, nulemtą skirtingų aplinkybių bei tuo metu Europoje vyravusių madų. Dabar visi šie pastatai ne tik suteikia istorinių žinių, bet ir puošia visą šalį stebindami savo išskirtinumu. Paprasčiausia juos aptarti būtų remiantis ne konkrečiomis vietomis ar pastatais, bet laikotarpiais, kuriais formavosi savita Lietuvos architektūra.

Daugybę metų seniausiais laikais mūsų šalies teritorijoje vyravo medinė architektūra. O romanine architektūra Lietuvoje gali būti siejama išskirtinai su krikščionybės plitimu ir 13 amžiumi. Aišku, Europoje ji vyravo jau gerokai anksčiau, tačiau tas irgi nesunkiai paaiškinama faktu, jog lietuviai tapo krikščioniais vieni iš paskutiniųjų šiame žemyne. Labiausiai šiam stiliui būdingi akmens luitai, plytos ir mažesni akmenys, kurie užpildydavo vidinį sluoksnį. Taigi, toks tvirtas mūras turėjo neabejotiną pranašumą lyginant su anksčiau vyravusia medine architektūra Lietuvoje.

Jeigu praleisime seniausius laikus, iš architektūra Lietuvoje praktiškai neišlikusi, tuomet prieisime visiems puikiai žinomą ir atpažįstamą stilių. Tai gotika Lietuvoje, kurios pati pradžia laikoma 14 amžiaus pabaiga. Ir tikrai visi žino Šv. Onos bažnyčią Vilniuje, kuri jau tapo Lietuvos gotikos ikona bei stebina ne tik gyventojus, bet ir užsienio svečius. Lengviausiai tokį stilių atpažinti ne tik pagal raudonas plytas ar išskirtines formas, bet būtent pagal plytų sumūrijimą, kurio neturi joks kitas stilius.

16 amžiaus pradžioje pradėjo vyrauti renesanso architektūra Lietuvoje, kurio geriausias pavyzdys galėtų būti Valdovų rūmai Vilniuje. Nors jie nebuvo išlikę ir dabar yra atstatyti, tačiau stengtasi atkurti kaip įmanoma daugiau autentikos, todėl tikrai juos verta apžiūrėti.

Vėliau sekė baroko architektūra Lietuvoje, kurios suklestėjimas siejamas su katalikų pergale prieš reformaciją. Todėl natūralu, kad šiuo laikotarpiu bene populiariausia architektūra Lietuvoje buvo bažnyčios bei vienuolynų kompleksai. Kurių nemaža dalis išliko ir iki mūsų dienų. Pavyzdžiui, Pažaislio vienuolyno ansamblis su bažnyčia, Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Bei kiti skirtingų vienuolių ordinų statiniai.

19 amžiaus architektūra mūsų šalyje yra bene pati ryškiausia. Ir tą paaiškinti galima labai paprastai – tai gana išskirtinis tuo metu vyravęs stilius, kuris buvo pakankamai neseniai, kad išliktų iki mūsų dienų. Bendrai galime apibūdinti laikmetį kaip romantizmo epochą, tačiau per tą amžių, iki modernizmo pradžios stilius nuolat keitėsi. Dėl šios priežasties neretai yra klasifikuojamas į dar smulkesnes atšakas. Tuo metu ši architektūra Lietuvoje vystėsi laikotarpyje tarp dviejų sukilimų. Ir labiausiai atsispindėjo tarp įvairių sakralinių statinių, dažniausiai koplyčių, kiek mažiau bažnyčių ir daugiausiai dvarų. Būtent pastarųjų išliko daugiausiai.

Tačiau svarbu nepamiršti, kad nemaža dalis istorinių statinių Lietuvoje gali turėti ne vieno konkretaus stiliaus bei laikotarpio bruožus, bet netgi kelių skirtingų mišinį arba pavienes detales. Kadangi visais laikais perėjimas tarp skirtingų madų vyko palaipsniui ir ne vienodu tempu, tad kartais statant naujojo stiliaus pastatus buvo paliekama ir senųjų bruožų. O prie viso to dar reikėtų pridėti ir perstatymus.