Lietuvoje ir visoje Europoje požiūris į natūralius ir ekologiškus rąstinius namus gerėja, todėl Lietuvos medienos pramonė gaminanti rąstinius namus išgyvena augimo stadiją, kuriasi naujos įmonės, plečiama veikla ne tik Lietuvos, bet ir užsienio rinkose.
Rąstinių namų gamintojų asociacijos (RNGA) duomenis šiuo metu Lietuvoje yra apie 120 rąstinių namų gamintojų. Didžioji dalis apie 75 proc. įmonių turi iki 50 darbuotojų ir yra smulkios, o likusias, turinčias nuo 50 iki 250 darbuotojų, galima priskirti vidutinių įmonių kategorijai.
Apie 45 proc. įmonių gamina mašininio apdirbimo rąstinius namus, 35 proc. rankų darbo rąstų namus ir 20 proc. klijuotų rąstų namus.
Daugiausia rąstinių namų gamintojų koncentruojasi Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus regionuose.
Lietuvos rąstinių namų gamintojai per metus sunaudoja apie 200 tūkst. m3 aukščiausios kokybės medienos, daugiausiai pušies rąstų ir tai sudaro apie 3 proc. viso per metus Lietuvoje iškertamo medienos kiekio. Didžioji dalis apie rąstinių namų gamintojų naudoja lietuvišką medieną, likusieji ją atsiveža iš Rusijos, Ukrainos ar Baltarusijos.
Įmonės nuolat ieško naujų gamybos būdų, pažangesnių technologijų, stengiasi užtikrinti gaminių kokybę ir tik taip gali tikėtis įsiskverbti bei išsilaikyti užsienio rinkose.
RNGA duomenimis, apie 85 proc. savo produkcijos įmonės eskportuoja į Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis. Didžiausios eksporto rinkos yra Norvegija, Danija, Švedija, Vokietija ir Olandija.
Dažniausiai statydami rąstinius namus užsienyje gamintojai kartu su namais tiekia ir komplektuojančias dalis – langus, duris, stogo dangas, baldus ir kt. Tokiu būdu didėja ne tik rastinių namų, bet ir kitų susijusių prekių bei paslaugų eksportas.
Rąstinių namų gamintojai jau artimiausioje ateityje gali susidurti su rimtomis problemomis. Šiuo metu Lietuvos gamintojų pagrindinis konkurencinis pranašumas užsienio rinkose yra palyginti pigi darbo jėga ir aukšta kvalifikacija. Darbo jėgos kaštai sudaro nemažą dalį rąstinių namų savikainos struktūroje. Tačiau šis konkurencinis pranašumas sparčiai mažėja. Vis daugiau darbo jėgos migruoja į kita šalis, o jos trūkumas didina darbo jėgos kaštus.
Įmonės technologiniu požiūriu yra atsilikusios nuo vakarų Europos įmonių, darbo našumas kelis kartus mažesnis palyginus su panašiomis ES įmonėmis.
Lietuvoje didėja energijos išteklių kainos, be to, prognozuojama, kad kokybiškos medienos (rąstų) kainos Lietuvoje, augant jos suvartojimui, didės.
Norint išspręsti kylančias problemas ir įsitvirtinti užsienio rinkose rąstinių namų gamintojai turėtų diegti naujas pažangias technologijas, didinti savo gaminių kokybę. RNGA, inicijavusi pramoninės grupės sukūrimą, aktyviai veikia skatindama inovacijas ir įmonių specializaciją. Tik padidinusi savo darbo našumą rąstinių namų gamintojų pramonė gali tikėtis sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose.
2007 m. parengta Nacionalinės miškų sektoriaus technologijų platformos strategija (vizija). Ši strategija numato užtikrinti tvarią miškų sektoriaus veiklą, pakankamą medienos pasiūlą ir medienos produktų gamybos pramonės ilgalaikį konkurencingumą (Lietuvos miškų sektoriaus vizija).
| 
